Plaukiojančios fotovoltinės rinkos 10 ASEAN šalių analizė ir perspektyva

Remiantis JAV nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos (NREL) paskelbta ataskaita, plūduriuojanti fotoelektra gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) regioninio tikslo iki 2025 m. pasiekti 35 procentus įrengtų pajėgumų iš atsinaujinančių šaltinių.

Ataskaitoje nustatytas 7 301 vandens telkinys (88 rezervuarai ir 7 213 natūralūs vandens telkiniai), tinkami plūduriuojančiai fotovoltikai Pietryčių Azijoje. Apskritai plūduriuojantis rezervuarų fotovoltinis potencialas yra 134–278 GW, o natūralių vandens telkinių – 343–768 GW.
Ataskaitoje pažymima, kad plaukiojančio PV potencialas yra dar ryškesnis rezervuaruose Laose ir Malaizijoje.
Tuo tarpu Brunėjaus, Kambodžos, Indonezijos, Mianmaro, Filipinų, Singapūro ir Tailando natūralūs vandens telkiniai turi dar didesnį potencialą. Vietname, nepaisant vandens telkinio tipo, jo potencialas yra gana stabilus.

Brunėjus
Brunėjus labai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios sudaro apie 78%, o po to seka energijos gamyba iš anglies, kuri sudaro 21%. Jos tikslas – iki 2035 m. 30 % elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančios energijos. Skirtingai nuo kaimyninių Pietryčių Azijos šalių, Brunėjus neturi įrengtų pajėgumų ir didelio hidroenergijos plėtros potencialo, o tai riboja Brunėjaus galimybes integruoti plūduriuojančią fotovoltinę energiją su esama hidroenergijos infrastruktūra.
Remiantis ataskaita, Brunėjus neturi techninio potencialo statyti plūduriuojančią fotovoltinę įrangą ant dirbtinių rezervuarų. Tačiau vertinime nustatyta 18 natūralių vandens telkinių, kurie yra perspektyvūs būsimiems plaukiojantiems PV projektams. Galima plūduriuojančios PV galia šiuose vandens telkiniuose svyruoja nuo 137MW iki 669MW, priklausomai nuo atstumo nuo kranto.

Kambodža
Kambodža nustatė įrengtų pajėgumų derinio tikslą iki 2030 m.: 55 % vandens, 6,5 % biomasės ir 3,5 % saulės energijos, o likusius 35 % sudarys iškastinis kuras.
Šiuo metu hidroenergija yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, iki 2020 m. pagaminama apie 45 % visos elektros energijos. Apskaičiuota, kad Kambodžos rezervuarų plūduriuojantis fotovoltinis potencialas yra 15–29 GW, o natūralių vandens telkinių plūduriuojantis fotovoltinis potencialas – 22– 46GW.
Indonezija
Turint daug atsinaujinančių išteklių ir ambicingą tikslą iki 2060 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, Indonezijos energijos gamybos derinys šiuo metu daugiausia priklauso nuo anglies (60 %), po to seka gamtinės dujos (18 %), hidroenergija, geoterminė energija ir biokuras (17 %). Atsinaujinanti energija ir nafta (3%).
Nors Indonezija turi didelių vėjo ir saulės išteklių, šios technologijos dar nėra plačiai naudojamos. Indonezijos valstybinė energetikos įmonė PT Perusahaan Listrik Negara planuoja nuo 2021 iki 2030 metų pridėti apie 21 GW atsinaujinančios energijos pajėgumų, o tai sudaro daugiau nei pusę naujų pajėgumų.
Tikimasi, kad iš šių planuojamų pajėgumų hidroenergija sudarys 4,9 GW, o saulės energija – 2,5 GW.
Ataskaitoje teigiama, kad iš viso 1858 vandens telkiniai (iš jų 19 rezervuarų ir 1839 natūralūs vandens telkiniai) pripažinti tinkamais plūduriuojantiems fotovoltiniams projektams. Technologinio potencialo vertinimas rodo platų slankiosios fotovoltinės galios diapazoną – nuo ​​170 GW iki 364 GW.
Laosas
Laosasas siekia, kad iki 2025 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 30 % viso jo suvartojamos energijos.
Remiantis ataskaita, skirtingai nuo daugelio kitų ASEAN šalių, Laosas turi didesnį rezervuaro plūduriuojančią PV potencialą nei natūralūs vandens telkiniai. Taip gali būti dėl to, kad Laose yra daug vietinių hidroenergijos išteklių.
Atsižvelgiant į tris ataskaitoje įvertintus rezervuarus, Laoso plaukiojančios fotovoltinės energijos potencialas yra 5–10 GW. Laosas turi apie 2–5 GW natūralaus vandenyje plūduriuojančio fotovoltinės energijos potencialo.
Kartu su rezervuaro potencialu tai prilygsta didesniam 9–15 GW diapazonui. Tačiau panaudojus perdavimo filtrus artimiausiam vandens telkiniui, esančiam daugiau nei 25 km atstumu nuo perdavimo linijos, rezervuaro potencialas liko toks pat, o natūralaus vandens telkinio potencialas sumažėjo apie 8,4-10,1%, priklausomai nuo atstumas nuo kranto prielaidos.
Malaizija
Malaizija planuoja iki 2030 m. padidinti savo atsinaujinančios energijos pajėgumus iki 4 GW. Be to, Malaizija užsibrėžė tikslą, kad iki 2025 m. 31 % jos instaliuotų elektros pajėgumų būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Kaip ir Laosas, Malaizija įrodė didesnį potencialą plūduriuoti PV įrenginių rezervuaruose, kurių galia yra 23–54 GW, ir natūralių vandens telkinių, kurių potencialas yra 13–30 GW. 2021 m. bendra Malaizijos instaliuota galia yra 39 GW.
Kitas tyrimas, atliktas šešiose konkrečiose Malaizijos vietose, parodė, kad plaukiojantys fotovoltinės energijos projektai gali pagaminti apie 14,5 GWh elektros energijos per metus. Ataskaitoje ši išvada dar labiau išplečiama, atsižvelgiant į visus perspektyvius Malaizijos vandens telkinius, galinčius kasmet pagaminti apie 47–109 GWh elektros energijos iš plaukiojančių fotovoltinių projektų.
Mianmaras
Iki 2025 m. Mianmaro tikslas – pasiekti 20 % atsinaujinančios energijos instaliuotos galios. Pagal 2015 m. Mianmaro energetikos pagrindinį planą siekiama padidinti hidroenergijos dalį elektros gamyboje nuo 50 procentų 2021 m. iki 57 procentų 2030 m.
Ataskaitoje nurodyta, kad Mianmaro rezervuaro plūduriuojančio fotovoltinės energijos potencialas yra palyginti mažas – 18–35 GW. Palyginimui, natūralių vandens telkinių potencialas vertinamas tarp 21-47GW. Galimas jų abiejų pajėgumas viršija bendrą elektros energijos gamybą Mianmare. 2021 m. Mianmaro bendra elektros energijos gamyba yra apie 7,6 GW.
Panaudojus perdavimo filtrus, siekiant neįtraukti artimiausio vandens telkinio, kurio perdavimo linija yra didesnė nei 25 km, rezervuaro potenciali talpa sumažėjo 1,7-2,1%, o natūralaus vandens telkinio - 9,7-16,2%, priklausomai nuo atstumo. iš kranto prielaidos.
Filipinai
Filipinai nustatė kelis energetikos sektoriaus prioritetus, įskaitant augančio elektros paklausos patenkinimą, visuotinės prieigos prie elektros energijos užtikrinimą iki 2022 m. ir 15 GW atsinaujinančios energijos pajėgumų įdiegimą iki 2030 m.
2019 m. Filipinai sėkmingai pradėjo savo pirmąjį plūduriuojančios fotovoltinės energijos projektą, o kitais metais pradėti statyti kiti projektai. Potencialūs vertinimai rodo, kad plūduriuojančių PV įrenginių ant natūralių vandens telkinių galios diapazonas yra žymiai didesnis, ty 42–103 GW, palyginti su rezervuarais, kurių potenciali galia yra 2–5 GW.
Potencialūs rezervuaro pajėgumai išliko nepakitę panaudojus perdavimo filtrus vandens telkiniams, esantiems toliau nei 25 kilometrai nuo artimiausios perdavimo linijos. Tuo pačiu metu natūralių vandens telkinių potencialus pajėgumas sumažėjo apie 1,7-5,2 proc.
Singapūras
Singapūras pasiūlė atsinaujinančios energijos tikslą iki 2030 m. pasiekti 2 GW įdiegtos saulės energijos ir iki 2035 m. patenkinti 30 % energijos poreikių importuojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią elektros energiją.
Ataskaitoje nustatytas vienas rezervuaras ir šeši natūralūs vandens telkiniai Singapūre, kurių potencialas yra 67–153 MW rezervuaruose ir 206–381 MW natūraliuose vandens telkiniuose. Remiantis 2021 m., Singapūro instaliuota galia yra 12 GW.
Singapūras parodė didelį susidomėjimą atviroje jūroje ir netoli kranto plūduriuojančiais fotoelektros projektais. Šioje srityje Singapūras pakrantėje pastatė 5MW plūduriuojančią fotovoltinę projektą.
Tailandas
Tailandas planuoja iki 2037 m. pastatyti daugiau nei 2,7 GW plūduriuojančių PV projektų devyniuose skirtinguose rezervuaruose. Ataskaita rodo, kad plūduriuojančios fotovoltinės energijos potencialas rezervuaruose yra didžiulis, svyruoja nuo 33 iki 65 GW, o natūralūs vandens telkiniai yra 68-152 GW. Tailando instaliuota galia 2021 m. bus 55 GW.
Panaudojus perdavimo filtrą artimiausiam vandens telkiniui, esančiam daugiau nei 25 km atstumu nuo perdavimo linijos, buvo sumažinta rezervuaro talpa 1,8-2,5%, o natūralaus vandens telkinio - 3,9-5,9%.
Vietnamas
Vietnamasas užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2030 m. panaudoti 31–38 GW saulės ir vėjo energijos pajėgumus, atitinkantį platesnį tikslą iki 2050 m. tapti neutraliu anglies dioksido kiekiu.
Kadangi Vietnamas labai priklausomas nuo hidroenergijos, jis siūlo palankią aplinką atskiriems ir hibridiniams plaukiojantiems PV projektams. Tarp Pietryčių Azijos šalių Vietnamas turi daugiausiai plūduriuojančiai fotovoltikai tinkamų rezervuarų – iš viso yra 22. Apskaičiuota, kad šių rezervuarų plūduriuojančios fotovoltinės energijos potencialas yra apie 21–46 GW.
Panašiai plūduriuojančios fotovoltinės energijos potencialas Vietnamo natūraliuose vandens telkiniuose taip pat yra 21–54 GW. Perdavimo filtru panaudojus artimiausią vandens telkinį, esantį didesniu nei 25 km atstumu nuo perdavimo linijos, rezervuaro potenciali talpa išliko nepakitusi, o natūralaus vandens telkinio potenciali talpa sumažėjo mažiau nei 0,5%.
Gegužės mėn. Filipinų vyriausybė sudarė „Blueleaf Energy“ ir „SunAsia Energy“ sutartis dėl, jos teigimu, didžiausio pasaulyje plaukiojančio PV projekto, kurio bendra galia yra 610,5 MW, kūrimo ir valdymo.
Ankstesnėje NREL ataskaitoje buvo nurodyta, kad pridėjus plūduriuojančius fotovoltinius projektus ant vandens telkinių su esamomis hidroelektrinėmis, vien saulės fotovoltinė sistema gali pagaminti apie 7,6 TW švarios energijos per metus.